Parašykite komentarą

Juodoji skylė

Tuštuma, nebūtis, niekas, viskas, nenugalima jėga. Tik dabar supratau, kas man yra kvapas. Kvapai pagavo ir įtraukė kaip juodoji skylė. Vieną akimirką dar buvau šalia, o kitą jau kažkur ten, anapus. Kvapų pasaulyje, kuris toks neaprėpiamas, toks nuostabus ir daugiaprasmis, gilus ir platus, čia pat ir toli, jame ištirpsta, persipina  realybės ir fantazijos ribos. Kvapioji skylė… Beveik antimaterija.

Mokausi suprasti kvapus. Bandau juos pažinti. Bandau kažką kurti kvape, savo įsivaizduojamą kvapą. Nieko dar nemoku ir nesuprantu. Jaučiuosi kaip dramblys, kuriam davė teptuką, kibirėlį dažų, popieriaus, imu tuos dažus, viskas varva, taškosi, aš nuoširdžiai teplioju… Ant balto lapo lieka negrabūs dryžiai, beprasmiai vingiai, kuriuose tik itin lakios fantazijos žmogus gali įžvelgti prasmę. Ji ir yra, ta prasmė, ir nėra. Tokie ir tie mano pirmieji kvepalų bandymai. Kažkas ir niekas… Man jie brangūs ir įdomūs net tada, kai rezultatas nepatinka – nes kiekvieną kartą išmokstu ir suprantu kažką naujo. Žengiu dar vieną mažytį žingsnelį tame be galo plačiame pasaulyje.

Parfumerių tarpe laiptukais išdėlioti kvapiųjų substancijų buteliukai dažnai vadinami “vargonais“. Mažytė palėpė antrame aukšte, kur įsirengiau savo darbo kambarėlį, tapo mano Bažnyčia. Čia aš groju kvapiaisiais vargonais, skaitau, mokausi, galvoju, medituoju…

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: