Komentarų: 1

Mano muilininkystės išvedžiojimai

Dabar tokia jau mada – visi kažką gamina ir/ar kuria. Veria papuošalus ar verda super patiekalus, tapo paveikslus ar augina gražiausius augalus apylinkės sodybų konkurso pirmai vietai laimėti. Praktiniais sumetimais ar iš tikro didelio ir mažo noro kažką kurti, gimdyti, išreikšti save mūsų tokioje suvienodintoje, niveliuotoje visuomenėje. Ir tai užkrečiama. Muilų virimo bacilą pasigavau kiek vėliau, bet ji visai harmoningai dera su kitais mano kūrybiniais/praktiniais pomėgiais.

Vienas iš pirmųjų muilų, Kastilija su žaliąja arbata

Pažadėjau nesiseilioti, tai nepradėsiu suokti kaip gimta muilas. Tikras, iš natūralių aliejų ir šarmo. Išties jau daugybę kartų visa tai aprašyta, nematau reikalo kartoti. Paskaičiau, supratau kaip gaminti, išviriau kelis paprastus muilus, netobulo dizaino, bet visai pakenčiamus. Kad nesausintų odos, palikdavau su šarmu nesureagavusių aliejų “pariebinimą”. Natūralus muilas visada yra šarminis, apie 8-10pH. Neįmanoma padaryti kitaip, nes muilas pradeda irti. Tokie chemijos, kurios taip neišmanau, ir per kvailumą tingėjau mokytis mokykloje, nepakeičiami dėsniai. Kai labai prispiria ir noriu geriau suprasti vykstančius procesus, skaitau chemijos profesoriaus ir natūralaus muilo gamintojo Kevin Dunn “Scientific soapmaking”.

Mūsų oda yra rūgštinė,  nuo 4 iki 6 pH, taigi šarminis muilas sutrikdo jos natūralų rūgščių balansą. Ir vis dėlto muilą naudoti daug sveikiau negu idealaus pH sintetinius prausiklius. Kol kas dar neišrastos tokios susintetintos ar iš natūralių medžiagų pagamintos paviršinio aktyvumo medžiagos, kurios visiškai nedirgintų, nesausintų odos. Tiesiog kartu su jomis pridedama raminančių, drėkinančių, nepageidaujamą poveikį maskuojančių priedų.

Atrodytų, kuo mažesnis, odai artimesnis  pH, tuo mažiau muilas turėtų dirginti. Pasirodo, ne visada taip. Muilo savybės taip pat priklauso ne vien nuo šio parametro. Jį kaip ir kremus ar  prausiklius galima praturtinti įvairiausiais priedais, o didžiausią įtaką savybėms turi naudojami aliejai. Dar pridursiu nuo savęs – ir rūgštys, kurios reaguodamos su šarmu virsta odai, plaukams ir muilo fizinėms savybėms naudingais dariniais. K.Dunn knygoje aptikau įdomios informacijos:  buvo tiriamas įvairių prekyboje esančių muilų pH ir odos dirginimo laipsnis. Nustatyta, kad “Zest Aqua soap as 9,89 and that of Johnsons Baby soap as 11,9” (pH). Na, kaip manot, kuris labiau dirgina odą?  Tas, kuris labiau šarminis? Pabandykit atspėti, o tada skaitykit toliau…  Cituoju: “The reference reports that the irritation index of Johnsons Baby soap (3.199) is lower than that of Zest Aqua soap (4.999). The most irritating in this study was Camay Gala (5.284), with a pH of 10,36. The least irritating soap was Johnsons Baby soap with oatmeal (2.799), with a pH of 12.35. This illustrates the difficulty of promoting a dogmatic value for the proper pH or soap”.  Neverčiu, nenoriu suklysti… Taigi, priedai gali lemti daug – raminti odą, kaip Johnsons vaikiškame su avižomis, arba dirginti, kaip Camay, o jame, spėju, labiausiai dirginančios yra sintetinės kvapiosios medžiagos.

Kuo ypatingi mano muilai? Sudėtimi. Kiek man teko matyti receptūrų, daugiau niekas tokių nesąmonių nedaro… Labai kruopščiai pasirenku aliejus. Kartais recepto sudarymui sugaištu kelias dienas. Na, ne nuo ryto iki vakaro tai darau, savaime aišku, bet daugybėje muilo virimo knygų ar internete pateikiami receptai 60 proc. to, 20 ano ir dar 20 šito – patogūs, paprasti, pigūs, bet… Dažnai labai abejotinos vertės odai. Mano receptai sudėtingi, o aliejų savybes parenku ir derinu ne vien iš vėlgi kažkieno pateiktų labai apibendrintų apibūdinimų – šitie minkština, šitie drėkina, o šitie tinkami plaukams. Sumetei pagal tai į puodą ir viskas, – ne. Vertinu kiekvieno aliejaus parametrus atskirai ir kartu su kitais planuojamais naudoti – papildau juos vienas kitu, pridedu trūkstamų savybių, maskuoju, minimalizuoju tai, ko nenoriu jausti gatavam muile. Ir turėdama šiokios tokios patirties gamindama kremus, naudoju įvairiausius priedus. Ko nemėgstu (čia toks galbūt labiau asmeninis nusistatymas) – visų šiukšlių muile: grūdų, sėklų, kavų ir panašiai. Mane erzina net kvapo fiksavimui naudoti ir palikti irisų milteliai. Šveisti kūną reikia kempine, šveitikliu, ne muilo gabalėliu… Kaip bemylėčiau savo muilus, netrinu jais kūno kasdien. Net su pačiu geriausiu ir natūraliausiu muilu tai nėra sveika odai, mūsų didžiausiam organui, o kartu ir visai mūsų sveikatai.

Dabar geresnės naujienos. Knisu, skaitau viską ir visur bei stengiuosi suprasti, kas ir kaip vyksta odoje. Gamta sukūrė mūsų odą kaip rūbą, kuris sugeba atsistatyti. Maždaug per 30 minučių nuo kontakto su šarmu, (in vitro, t.y. mėgintuvėlyje, tyrime buvo naudotas NaOH) oda grįžta į pirminę būseną. Kuo aukštesnis priemonės pH, tuo labiau sutrikdoma rūgščių pusiausvyra. Gaminant muilą, visgi to nereikėtų pamiršti ir ignoruoti, mūsų gaminiai verčiau tegul neperlipa 8-10 pH rėmų.

Šitą įrašą, suradusi daugiau įdomios ar naudingos informacijos, pildysiu.  :))

Informacija iš:

http://www.faberlickosmetika.lt/skyrius6.html

http://en.wikipedia.org/wiki/Human_skin

http://www.cosmeticsandtoiletries.com/research/biology/78266117.html?utm_source=Most+Read&utm_medium=website&utm_campaign=Most+Read

http://www.cosmeticsandtoiletries.com/research/biology/157028565.html

Advertisements

One comment on “Mano muilininkystės išvedžiojimai

  1. […] rašiau apie muilą ( Muilininkystės išvedžiojimai, pirma dalis). Per tą laiką šį tą sužinojau. Ne viską, kas mane domino. Kažko neradau; kai kurie mane […]

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: