Parašykite komentarą

Saulele, motule…

Valio, išmokau gražiai įdėti nuorodas, ir šiame tekste kitos spalvos žodžiai jus nuves į informacijos šaltinius. 🙂 Netobulas rašinėlis, bet tobulumas gali gautis nebepakeliamai ilgas… Ko nepaminėsiu, atraskite patys 🙂 Tuo pačiu neatimsiu iš jūsų pažinimo džiaugsmo.

Kartais niekaip negaliu suprasti, kaip, kodėl šiais informacijos kupinais laikais žmonės visai pameta galvas ir nustoja jomis naudotis. Informacijos tiek daug, kad ji dažnai tampa šiukšle, ir tarp tų šiukšlių, kurias mėto kas tik netingi, vis sunkiau atkapstyti ką nors, kas  panašiau į tiesą. Nepretenduoju pažerti pačios teisingiausios, vienintelės tiesos čia ir dabar – tiesiog noriu pakalbėti apie tai, kas mūsuose retai aptarinėjama tokiu kampu, kokiu aš tą problemą matau ir suprantu. Taigi čia bus ne instrukcija, o tiesiog mano nuomonė, paremta vieno kito mediko pasisakymu ar mokslinio tyrimo duomenimis. Pakalbėkim apie SAULĘ, kuri šiemet mums taip nedosniai savo dovanas žėrė…

Neiti į lauką prieš tai nepasitepus apsauginiu kremu nuo saulės. Šiukštu nekišti nosies (t.y. savo apnuoginto kūno) vidudienį. Saulė mums pavojinga. Riebiai teptis dažnai bei gausiai skamba kaip mantra, kitaip pasaulio pabaiga, odos vėžys ir staigi skausminga mirtis.  O aš noriu reabilituoti saulę, manau kad nedera  kaltės už visas šiuolaikinės žmonijos civilizacijos bėdas ir ligas versti jai. Patogu, žinoma,  pasitepei kremu ir daugiau dėl nieko nesirūpini; o kai kam dar ir labai pelninga. Vien JAV apsauginių priemonių nuo saulės metinė apyvarta – apie 30 milijardų dolerių. Kokie skaičiai visame pasaulyje, sunku net įsivaizdoti. Duomenys iš JAV tinklapio “Deginimosi guru”.

Nuo seniausių laikų saulė buvo sudievinta. Svarbiausias elementas žmonijos mitologijoje, naujų galimybių, naujos pradžios ženklas, duodantis šviesą, šilumą, gyvenimą ir kūrybą. Saulelė motulė lietuvių mitologijoje – viena iš pačių svarbiausių dievų. Globėja, šildytoja, šviesioji, švitrioji, meilioji. Moters, motinos, motinystės įkūnijimas, šeimininkė, gyvybės teikėja, visiems savo šilumą ir meilę po lygiai dalinanti. Amžino gyvenimo simbolis. Kiekviena tauta jai pavadinti turėjo savo vardą, savo legendą, bet visur ji buvo šventa.

Saulė – karališkos valdžios, galios, garbės, puikumo, autoriteto, šviesos, gerovės  simbolis daugybės šalių vėliavose ir herbuose. Karalius Saulė, prancūzijos karalius Liudvikas XIV (1648-1715), taip pasivadinęs iš išdidumo, noro prilygti dievams, ir laikęs save dievybe.

Ir staiga paskutinius dvidešimt-trisdešimt metų saulė nuo ryto iki vakaro kaip prasikaltęs mokinukas linksnuojama ir kaltinama žmonijos žudymu, o tam išvengti kuriama galybė stebuklingų tepalų. Dvidešimt pirmo amžiaus raganų burtai, garbės žodis…  Būtų pasiekiama, tai ją tikrai sudegintų ant laužo. Visi pamiršo, kad be saulės nebūtų nieko – nei augalų, nei mūsų, dvikojų gyvūnų, po pasaulį pasklidusių iš Afrikos žemyno. Iš ten, kur buvo šilčiausia ir saulės daugiausia…

Žmogus serga odos vėžiu. Ir gyvūnai serga, ir net žuvys. Visi nuo ko nors mirsim, noriu priminti. Deja, neišvengiama. Bet aš noriu gyventi kiek įmanoma ilgiau ir sveikiau, ir tiek. Paprastai ir aiškiai. Vieno atlikto tyrimo duomenimis, net ir įvertinus odos vėžio riziką, tos moterys, kurios kaitinosi saulutėje, gyveno… ilgiau . Na, manęs tai nestebina. Žmogui būti saulėje – natūralu. Tas magiškas vitaminas D tokiu keliu ir turi atsirasti mūsų organizmuose. Jis saugo mus nuo daugybės ligų ir pačių įvairiausių rūšių vėžio.  O nuo saulės natūraliai saugo odos gaminamas melaninas. Juodaodžiai dažnai kenčia dėl vitamino D trūkumo, nes nuo saulės sauganti jų odos spalva trukdo jam gamintis. Visų geriausiai prisitaikė  rykliai. Beje, jie neserga jokiu vėžiu, ir juos tyrinėdami mokslininkai tikisi rasti naujų būdų padėti žmonėms.  Tai ir gaunasi, kad visos tos dirbtinės apsaugos trukdo įsijungti natūraliam pačios gamtos duotam ir per milijonus žmogaus evoliucijos metų sukurtam apsauginiam mechanizmui. Gal ir netobulam. Bet gi prisiminkim, kad dar ir protą mums dievulis davė… Na, ar matė kas saulės iškeptus gandriukus lizde? Net glitūs vos iš kiaušinio išsiritę vėžliukai neiškepa po pietų saule, kol nurėplioja iki vandenyno. Trumpas, bet nuolatinis kontaktas formuoja normalų kūno atsaką saulės spinduliams. Kam dievulis davė baltą, neįdegančią, strazdanotą odą – tiems davė ir padidintą riziką odos vėžiui. Tokiems žmonėms reikia ypatingai saugotis. Nenudegti, stebėti apgamus, negyjančias žaizdeles. Neišsaugojau šaltinio nuorodos, bet žinot, kaip kartais būna – paskaitai ką nors nuoširdaus ir lieka ilgam, taip aš kažkokiame angliškame puslapyje radau graudų šauksmą – “Man jau antrą kartą diagnozavo melanomą, nors niekada nesideginu, neinu į lauką be apsauginių priemonių… Bet esu raudonai degantis šviesiaodis.”

Kaip gimsta mitai. Noriu pakalbėti, nes dažnai girdžiu klausiant – o tai kodėl gydytojai liepia penkiolika minučių prieš einant į lauką pasitepti apsauginiu kremu, kodėl sako visai negalima degintis… Labai gražiai paaiškino vienas iš garsiausių pasaulio aromaterapeutų (nors kalbėjo apie aromaterapiją, panašūs principai gana universalūs ir čia man puikiai tinka kalbant apie saulę ) Robert Tisserand tarptautinėje konferencijoje Denveryje 2007:  –  gana  “laisvas” mano vertimas – juos kuria ir skleidžia žiniasklaida, kuriai reikia bet kokių naujienų; “pseudomoksliški” gydytojai; chemijos ir farmacijos pramonė, kuriai reikia parduoti (net nedetalizuosiu, ką, bet pramonė juk dirba dėl pelno); reguliavimo organizacijos, kurios dažnai yra korumpuotos, suinteresuotos, šališkos; neišsamūs, netikslūs tyrimai…       Lygiai taip pat daugelis mūsų garsių, gerbiamų medikų sako tiesiog tai, ką jie žino, o tos žinios kartais būna seniai įgytos ir neatnaujintos, tuo tarpu kai mokslas laikui bėgant atranda vis naujų faktų, arba sako tai, už ką buvo sumokėta. Pasaulis nesikeičia, keičiasi mūsų žinios ir supratimas apie jį.
“Kad pasigamintų pakankamai vitamino D, užtenka to kontakto su saule kol nueini iki automobilio su atidengtomis rankomis ir veidu”, t.y. kelių-keliolikos minučių. Visiška netiesa, labiausiai dėl kūno ploto ir vietos, ne vien trukmės. Kad vitaminas D imtų gamintis “pilnu pajėgumu”, turi praeiti bent 10-15 minučių, tik tada sintezė pasiekia maksimumą, tai viena. Vitamino D gamybą galima palyginti su lėtai įsibėgėjančiu traukiniu.  Antra, reikia bent 15-20 minučių pietų platumos saulės ir atidengto maždaug 40proc. kūno, kad galėtų pasigaminti vienos dienos vitamino D norma, ir tai dar priklauso nuo odos spalvos, įdegio laipsnio, amžiaus, debesuotumo, aukščio virš jūros lygio, metų ir dienos laiko. Dar viena smulkmena į taip teigiančių daržą – riebaluose tirpus vitaminas D sintetinamas odos paviršiuje, ir į kraują patenka per 24-48 valandas. Jei rankas(ir kūną po deginimosi)  plauname su muilu, prausikliais kelis kartus per dieną, šio vitamino iš jų gausim šnipštą.

“Degintis iš ryto ir pavakary, vidurdienį, kai saulė kaitriausia, yra pavojingiausia.” Ir taip ir ne – vidudienį tikrai gaunama daugiausia UVB spindulių, kurie greitai gali odą nudeginti. Deginimasis bus saugus ar ne, labiau priklauso nuo trukmės. Tiek, kad oda nenudegtų, tik tiek ir ne daugiau reikia siekti pabūti saulėje. Kad nepavojinga rytinė ir vakarinė saulė – labai senas ir plačiai paplitęs mitas. Iš tų laikų, kai žmonija suprato, kad UVB spinduliai atsakingi už nudegimą, paraudimą. Taip buvo padaryta išvada, kad tik jie pavojingi ir nesaugūs, o UVA greit matomų pakitimų nesukelia, tai buvo nutarta kad ir nepavojingi. Todėl pirmieji soliariumai buvo su UVA spinduliais, o pirmieji apsauginiai kremai nuo saulės – saugojo tik nuo UVB. Kaip neseniai tai buvo ir visi jau pamiršo… Kiek žmonių jais prisitepę be jokios baimės ir natūralaus perspėjančio skaudaus įdegio kaupė savy kenksmingus, giliau odą pažeidžiančius UVA – niekas šiandien nesuskaičiuos. Ir neskaičiuoja… Dar ir dabar patikima apsauga nuo UVA yra problema. Sunku tokias priemones pagaminti, kad būtų veiksmingos ir malonios naudoti. Kai kurie cheminiai ir fiziniai filtrai, apsaugantys nuo UVA, irgi ne šventi. Todėl ir prisitepus sluoksnį kremo kepti kaip kotletui saulėje toli gražu nėra sveika. Ir dar niekaip nesuprantu, – o koks tikslas? Jei nenorima įdegti, tai ko toje saulėje skrusti? Kūnas su stipresniu apsauginiu kremu nuterliotas paruduoja nebent dėl kreme įdėtų savaiminio įdegio medžiagų. Vitamino D sintezė  jau su SPF 6 sumažėja maždaug 85 procentais, jei apsauga dar aukštesnė, jis visai nesigamina. Kokia prasmė tada būti toje saulėje – niekaip neišmąstau. Kiek saugios tos savaiminio įdegio medžiagos, irgi niekas dar gerai nežino. Tiesiog per trumpai yra naudojamos, kad būtų galima daryti patikimas išvadas. Bet kad purškiamas įdegis gali didinti riziką (ar gali sukelti) plaučių vėžį su juo nuolat kontaktuojantiems grožio salonų darbuotojams – tokių duomenų jau yra. Savo kosmetikos gamybos arsenale neturiu DHA.

Skaičių ekvilibristika. Tai dar vienas būdas auginti mūsų baimėms.  Kiek reali ir tikra melanomos, pavojingiausio odos vėžio rizika? Mercola pasakoja pasiremdamas ir šiuo super geru (ir duodančiu darbo smegeninei) straipsniu, kaip gaunami grėsmingi skaičiai. Kad 75 procentais išaugusi rizika – tai skirtumas tarp dviejų kitų skaičių, vienos trečiosios procento ir vienos ketvirtosios. Tas skirtumas ir yra 75 procentai. Paskaitykit šaltinius, nepatingėkit. Nesu soliariumų šalininkė, o Lietuvoje esančiais tikrai ne visada galima pasitikėti, tiesiog įdomu kaip gaunami skaičiai – tokie, kokių reikia, kokių nori užsakovas. Susirgimų melanoma statistika taip pat kelia abejonių patiems dermatologams.
Saulės poveikis – tik vienas iš daugelio odos vėžio rizikos faktorių. O odos vėžys, vėl deja deja, tik vienas ir daugybės mus galinčių užklupti vėžių.  Ir va tuos kitus vėžius, paprastai kalbant, saulytė ir su jos pagalba mumyse pasigaminantis vitaminas D gali atbaidyti. 90 procentų vitamino D pasigamina saulei veikiant odoje.  Arba… šiuolaikiškai gyvenantiems nepasigamina ir žmonės kenčia nuo trūkumo. Gera sveikata ir žemas vitamino D lygis – nesuderinami dalykai. Apie vitaminą D šiek tiek informacijos lietuvių kalba vienoje vietoje jau yra, tik aš pykstu kad puslapio neatnaujina ir ne visa informacija laisvai prieinama. Na, bet užsieniečiai, nors ir daugiau duoda nemokamai, visgi už pilną prieigą prašo pinigėlių…  Nepaisant to, jų pateikiama informacija daug įvairesnė ir naujesnė. Tik pas juos sužinojau, kad rugpjūčio 14 dieną Europoje padidintos vitamino D oficialiai rekomenduojamos normos. Kieno vaikai dažnai serga pavasarį-rudenį, ar puola plaučių uždegimai – irgi ten reikėtų pasiskaityti. Kai normalūs žmonės žiūri žinias per TV, aš mėgstu skaityti naujienas apie vitaminą D…  Patinka ir Dr. Josepf Mercola puslapis. O, kaip jis “kalasi” su daktaru Ozu, kurio šou ir pas mus buvo rodomas, beveik kaip Šapranauskas su Smoriginu… Man artimesnis natūralios medicinos, sveiko gyvenimo būdo šalininko Mercolos požiūris.

Gal tam kartui pakaks? Galima dar pakalbėti apie UVB spindulių ilgį ir kada jie mus, vargšus šiauriečius, pasiekia. Be galo galima kalbėti apie vitamino D įtaką sveikatai. Nuorodas taip pat ne visas sudėjau. Ir taip jau labai daug…  Susigulės mintys man pačiai, ko dar svarbaus nepasakiau, ir galėsiu parašyti pratęsimą. Tai gal reikia užbaigti taip: laukite tęsinio 🙂

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: