2 Komentaras

Muilas kitaip. Šaltuoju būdu… senoviškai

Štai kaip gavosi:

Seną savo receptą pakartosiu kitaip. Sudėtinės dalys tos pačios arba labai panašios, kita bus tik technologija. Ne mano išradimas, autorystės jokiu būdu nesisavinu. Taip gamindavo muilą seniau.   Dėl muitų ir mokesčių, žaliavų ir įrengimų skirtumų parfumerininkai negamindavo muilo.  Jie pirkdavo alyvuogių, taukų, kokosų, palmių ir įvairius kitus tuo metu gaminamus muilus, juos perlydydavo ir iškvėpindavo. Šviežią muilą tarkuodavo, atskiesdavo vandeniu, kartais sumaišydavo kelias rūšis ir tuomet įmaišydavo aromatinius priedus. Tokiu būdu įmanoma ekonomiškiau aromatizuoti muilą. Apie tai perskaičiau G.W. Septimus Piesse knygoje “The art of perfumery”.  Bingo, nuostabu – šiais moderniais laikais mes vėl kamuojamės dėl muile greit suirstančių eterinių aliejų, dėl kvapo nestabilumo… Žodžiu, vėl verdu muilą, parą-dvi palaikau, tarkuoju, skiedžiu, tirpinu. Pasiilgau muilo gamybos malonumo, seniai ką beplakiau. Galiu ištirpinusi sudėti priedus – didelis privalumas. Galiu bandyti pagaliau suraityt grožius, nebespaus laikas, neskubins stingstantis muilas. Maždaug taip mąsčiau ir iš anksto džiaugiausi. Neperšokęs griovio… Žinau kad ir viena mano gerbiama muilavirė tirpina kietą muilą, prideda priedų ir gauna visai kitokį produktą, tik ji palieka skystą. O aš noriu kieto muilo. Įpratau juo plauti plaukus, man patinka kad užima mažai vietos, nereikia pilstyti į buteliukus, negenda…

Taigi pirma diena. Gana greit susisukau ir suplakiau muilus pagal “Dvispalvio laurinio” receptą. Nebedaug turiu, pasipildys atsargos. Taip ir liko pats mylimiausias plaukams. Šiek tiek keisti receptūrą privertė gyvenimas. Neradau pirkti kai reikėjo tokių pačių alijošiaus sulčių, neturėjau sojų pieno. Abu šarmo tirpalus dariau su rūgštimis, šilku ir vandeniu. Riebaluose tirpius priedus sudėjau iškart ( skystą lecitiną ir skvalaną) į aliejų mišinį. Susitaupė laiko, nes nesukau galvos nei dėl spalvų, nei viršaus grožio, nei dėl kvapo. Vėl noriu noriu noriu virt muilus…

Alijošiaus sultimis ir avižų pienu vietoj sojos skiedžiau po 48 valandų. Abu muilus sutarkavau burokine tarka, drožles sudėjau į atskirus puodus. Per tiek laiko beveik visas šarmas sureaguoja su aliejais, lieka nebe toks “piktas”. Va dabar ir pariebinimo aliejai liktų “gyvesni”. Pats procesas labai panašus kaip gaminant karštuoju būdu. Tik kad muilas mažiau kaitinamas ir viskas lėčiau vyksta. Nežinau ar kas gero daugiau išlieka, negaliu to pasakyti. Bet šiokių tokių skirtumų matau. Ta dalis, kuri pirmame muile gavosi karamelinės spalvos – dabar balta, kaip norėjau kad būtų nuo pat pradžių. Matyt vėliau sudėti priedai ir eteriniai mažiau įkaitino muilą, nes aliejai lygiai tie patys iš tų pačių tiekėjų, tos pačios partijos. Pienas irgi žinoma įtakos turėjo, ne kad kitas, o kad vėliau įpiltas.  Abu muilus sutarkavau burokine tarka, drožles sudėjau į atkirus puodus. Laurinę  dalį skiedžiau alijošiaus sultimis. Suplakiau jas blenderiu, įbėriau truputį NaOH citrinos rūgšties sultyse neutralizavimui, ištirpinau alijošiaus miltelius, padažiau chlorofilinu ir supyliau ant tarkių. Tada nekarštai šildžiau. Tuo pat metu kitame puode šildžiau baltą (pagaliau) dalį užpylusi avižų pienu, baltumui paryškinti dar 0,3 proc. cinko oksido įbėriau, alijošiaus miltelius ištirpinau. Šildžiau uždengtuose puoduose, kartais pamaišydama nepilną valandą – kol viskas gana gerai ištirpo, laurinė dalis tirpinosi lengviau (sultys ir šarmas padėjo?), balta sunkiau. Kai ištirpo, supyliau eterinių aliejų ir vitamino E mišinį, gerai išmaišiau. Stingo paskui vis tiek greitai, svirlų sukti nesigavo. Galbūt reikėjo dar daugiau skysčio pilti, lėčiau tirpinti. Gal kada taip pabandysiu kokį kitą naują receptą, su įvairesniais priedais. Gaminau  po 600 g., šarmą tirpinau 210 g vandens (rinkausi 35 procentus, minusavau pieno rūgšties sąskaita), o skiedžiau po 140 g skysčio, gaunasi apie 66 procentus jei skaičiuot pagal sunaudotą skystį, jei prie aliejų masės – apie 23 procentus. Šiandien muilą supjausčiau. Įdomus, truputį “marmurinis” kur liko neištirpę gabaliukai. Nėra labai minkštas, nes nemaža skysčio dalis šildant visgi prasigaruoja. Bet minkštesnis negu prieš tirpinimą (gal tik taip atrodo, nes tada ne pjausčiau, o rankom tarkavau ir geroookai pabrūžint teko). Viršus labai panašus kaip gaminto karštu būdu. Šiandien apgyvendinau nekarštoje pirtyje – tegul padžiūsta ir geriau susijungia. Jei greit būčiau pylus į formas, būtų buvę geriau. O kadangi žaidžiau ir dėliojau šaukštu sluoksniais, vėsdamas kietėjo. Vėl įjungiau viryklę, bet tobulai eilinį kartą nesigavo. Nenoriu kad suirtų kaip kaladėlių bokštelis… Pjaustant netrupėjo, tik vieną ploną paskutinį gabalėlį pabandžiau perpjovus sulipdyt, paspaudžiau, tai žalias sluoksnis nuo balto atšoko.

Išvados: iš esmės labai panašu kaip gaminant karštuoju būdu, tik daugiau terlionės. Gali būti, kad geriau lydytųsi muilas su iškart padidintu vandens kiekiu, o aš mažinau. Knygoje rašo kad geriau tirpsta kai vandens daugiau – tik nesupratau kada daugiau, ar tirpinant, ar pagamintame muile. Na, tirpinant daugiau įpilti irgi ne problema – gal taip ir padarysiu, ir gal pagaliau bus skysčiau ir kada nors gyvenime grožiai gausis…

Advertisements

2 comments on “Muilas kitaip. Šaltuoju būdu… senoviškai

  1. Esu bandžiusi savo gamybos nepatikusi man muilą perlydyti, tai tikrai reikia, kad pradinis pagamintas muilas būtų su didesniu vandens kiekiu, tada daug lengviau lydosi.
    Dėl šio gamybos būdo – nebenaudoju, nes geriausi muilai man išeina šaltuoju būdu, o jei noriu daugybės priedų – verdu skystą su 0 viršriebiu, tada makaluoju kas patinka
    (ir aliejus, ir kitus priedus).
    Ir dar – žaviuosi Jūsų blogu, labai žaismingai aprašote visas savo sėkmes – nesėkmes ir nuolat eksperimentuojate!

    • Ačiū, vadinasi jei darysiu – tai iškart su daugiau vandens. Nebuvau iki dabar lydžiusi savo muilų, rūpėjo išbandyti.
      Dėkui už gerus žodžius. Nesvarbu kad galvoj žilų plaukų daugiau negu spalvotų, pagyrimai glosto širdį. Man šitas blogas kaip vaikas, auginu jį su meile – gal koks grūdas ir išaugs 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: