Parašykite komentarą

Gyventojas

Vieną gražų rytą, audamasi aulinukus, atradau kad koja į batą… nebetelpa?!  Batai nesusitraukė, kojos neištino. Kažką šilto ir minkšto užčiuopiau. Tiesą sakant, labai nenustebau – drabužinėje buvau radus išvartytus batus ir savo katinėlį sėdintį. Pamaniau – matyt, peliukas koks bėgiojo. Dar pakračiau batus prieš audamasi, na, atsargai, dėl viso pikto. Niekas neiškrito, tai drąsiai kišau koją. O ten visgi būta įnamio. Ir pataikyk tu man, iš krūvos batų išsirinko būtent tą porą kurią ketinau avėti… Ne sūnaus, ne vyro, o mano. Įamžinau ir lauke ant pievutės paleidau – daviau dar vieną šansą. Daugiau nebeįlįsk, nes dėl katino humanizmo galvos neguldau…

Pagal tikrus faktus. Nesurežisuota 🙂

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: