Komentarų: 1

Kvapai ir kvepalai: natūralūs ar sintetiniai?

Pavasaris...

Pavasaris…

Pradėsiu įžangai labai tinkama citata:     “Indijoje sakoma: “Sintetinius eterinius aliejus sukūrė žmogus, o natūralius – Dievas”.”

Citata glaustai perteikia tai, ką čia bandysiu aptarti (beje, nors šaltinio tekste kalbama apie tai, kad žmogaus nosis gali iš eilės užuosti vos tris aromatus, skubu pataisyti  ir nuraminti, kad nosis, kaip ir akys, gali iššifruoti tiek kvapų, kiek jai “parodysim”, tereikia mokėti ja naudotis ir lavinti).

Bandau suskaičiuoti, nuo kada nebesikvėpinu sintetiniais kvepalais. Ne toks ilgas laiko tarpas – maždaug dveji metai ar truputį daugiau. Jie tiesiog ant manęs “nebetelpa”. Turiu, bet nebenoriu, nes nuolat testuoju įvairias natūralias medžiagas, savo kvapų maišymo bandymus, ir tie svetimi kūriniai labai natūraliai užleido savo pozicijas. Praeidama pro parfumerijos parduotuvę, įkvepių pro duris besiveržiančią kvapo bombą su mintimi – ji nesikeičia. Kinta buteliukų formos ir spalvos, madingų kvepalų pavadinimai, madingi kvapai ir kvepalai, bet viso to suma, kuriamas įvaizdis iš esmės… universumas. Vienas kitas drąsųs išsišokėlis ar tikrai vertingas kūrinys paskęsta svaiginančiame, pataikaujančiame saldume. Siunčiama žinia pasauliui – aš savas, toks pat kaip ir jūs visi; priimkit mane į savo būrį…  Ne veltui Luca Turin “The secret of scent” rašo –  “… most client want, in their infinite wisdom, is the same (an existing success), only different”. Visi nori to paties, kas madinga, tik vos kitaip… Visi nori sėkmės, o ją lengviausia pasiekti pasiūlius tai, kas jau ir šiaip yra trokštama. Ir taip sukasi užburtas ratas.

Per tuos metus ne kartą esu užsipurškusi kvepalų ant riešo parduotuvėje. Juk smalsu pauostyti, ką gali šiuolaikinė chemijos ir aukštosios parfumerijos pramonė. O gali labai daug – sukurti nuostabią sklaidą, vadinamąjį “šleifą”, tvarumą, estetiškus, gamtoje neegzistuojančius gražius, žaižaruojančius aromatus. Ir kartu gali labai mažai. Perteikti VISĄ rožės ( ir daugybės kitų natūralių substancijų) aromato pilnatvę vien sintetinėmis molekulėmis kol kas neįmanoma. Žmonės jau gali nuskristi į Marsą, bet atkartoti rožės kvapo dar neišmokome. Tiesiog ne visos sudėtinės cheminės dalys perskaitytos, įvardintos, iššifruotos, susintetintos. O to, kas neatrasta, nesiseka ir pamėgdžioti. Todėl dažnai išgirdusi žodžius “aš nemėgstu rožių kvapo kvepaluose”  klausiu – kokių rožių? Ar tų, kurias pagal savo įsivaizdavimą sukūrė talentingas (arba nelabai) parfumeris iš kokybiškų ar pačių pigiausių molekulių, ar be galo įvairiai niuansuotų iš TIKRŲ rožių pagamintų natūralių substancijų ar su jomis sukurtų kvepalų?  Ar visos gyvos, žydinčios rožės kvepia nemaloniai? Kažkam, žinoma, net ir rasotas rožės žiedas saulei vos patekėjus smirdi. Tai skonio reikalas, ir nėra jokios prasmės ginčytis. Bet – paradoksas – daugumai gyvos rožės kvepia… Ir tada kyla klausimas, – kas negerai su kvepalais, kad juose rožės erzina? Be abejo, rožė – tik vienas iš pavyzdžių. Ne kartą esu sakiusi, kad nemėgstu levandų kvapo. Ir nuoširdžiai nemėgau! Niekada nepirkdavau levandomis aromatizuoto skalbinių minkštiklio ar bet kokios kitos buitinės chemijos priemonės. Ilgai nepirkau ir levandų aliejų. Nesuprasdavau, kaip levandos gali raminti ar migdyti – jos mane erzino. Ir tik pradėjusi pažinti autentiškus levandų eterinius aliejus, absoliutus, pasisodinusi kelis žydinčius krūmelius labai netikėtai sau atradau, kad, pasirodo, aš MYLIU levandas.  Jos pradėjo kvepėti, patikti, žavėti,.. raminti. Dabar žinau, kad ir toliau negaliu pakęsti cheminio levandų pakaitalo. Lygiai taip pat kaip nenoriu valgyti mėsos pakaitalų ar gerti “sulčių” iš vandens, kvapiklio, dažiklio, skoninės medžiagos ir kelių procentų natūralaus sulčių koncentrato. Nes tai netikra. Bet pigu.

Nediskutuosiu apie sintetinių aromatinių molekulių ir sintetinių kvepalų saugumą. Juos galima pavadinti “brangiai kainuojantys nuodai dailiame buteliuke”, galima kontrargumentuoti kad naudojami leistini, patikrinti, nekenksmingi kiekiai ir t.t. Tiesiog dabar ne apie tai… Noriu aptarti iš esmės kitokį kvepalų skirstymą. Ne kur ir kas, garsus ir brangus gamintojas ar  pogrindinis fabrikėlis Kinijos provincijoje pagamino kvepalus, bet iš ko. Tada atsiranda kitas, visai pamirštas, bet svarbus ir  reikšmingas skirstymas. Ne “nišiniai”, “šleifiniai”, “serijinės gamybos” ar “uniseks”, bet: A) pagaminti iš sintetinių medžiagų;  B) pagaminti iš sintetinių medžiagų su nedidele dalimi natūralių priedų, būtinų geresnei  kvapo kokybei; C) pagaminti vien iš natūralių ir natūralios kilmės medžiagų; D) pagaminti iš natūralių ir natūralios kilmės medžiagų su nedidele dalimi sintetinių priedų tik sintetikos pagalba įmanomiems efektams išgauti.  Man aktualios ir įdomios C  bei D dalys. Turbūt tokia klasifikacija ne visai tiksli, išsami, bet svarbi. Apie mados namų ir dizainerių kvepalus, nišinę ir populiariąją parfumeriją plačiau pasakojama  Minervos bloge.

A ir B grupei priskiriami kvepalai, be jokios abejonės, taip pati gali būti kvapo meno kūriniai. Neaptarinėsiu jų plačiai, nes informacijos pakanka, tai viena. Antra, ne tuo domiuosi. Kalbant apie kvepalus, peršasi palyginimas su papuošalais – A ir B grupės kūrinius prilyginčiau bižuterijai. Brangesnei ar pigesnei, madingai, bet bižuterijai. Ja galima puikiausiai puoštis. Tuo labiau kad tikri deimantai daugeliui neįperkami. O aksesuarų norisi, tiesa? Panaši net kaina – bižuterija iš esmės tai pigios, gerai atrodančios medžiagos. Plastikas, blizgus ar matinis nebrangus metalas, visiems gerai žinomi Swarovskio kristalai – iš esmės kokybiškas, tobulai nupoliruotas stiklas. Stikliniai deimančiukai…  TIKRŲ deimantų įperkama imitacija. Tikras auksas ar tikri brangieji akmenys niekada nebūna pigūs. Juvelyrika taip pat gali būti skirstoma į pagamintą gamykloje ir autorinius meistrų darbus, kur kaina labiau susijusi su išliekamąja kūrinio menine verte, ne visada matuojama vien svoriu. Aukso laužo gramo kaina (priklausomai nuo “prabos”) šiandien yra 70-130 litų/gramui. Parduotuvių lentynose išrikiuotų kvepalų buteliukų turinio kaina sukasi apie tris procentus (L.Turin nurodomas procentas) kvepalų kainos: tarkim, 300 litų kainuojantiems kvepalams pagaminti reikia medžiagų už maždaug… 10 litų. Visa kita – reklama, įpakavimas, transportavimas, įvairiausios pridėtinės išlaidos. Kainos “šifruotę” galima rasti šioje nuorodoje.  Tikrai ne autorinė juvelyrika, kalbant apie naudojamas medžiagas; netraukia net prie masinės gamybos auksinių blizgučių… Gali būti, kad šiandien savikaina yra šiek tiek didesnė. Bet kiek beieškočiau, ta suma 10 procentų neviršija. Apie prabangių kvepalų kainodarą kalbama ir boisdejasmin. Kuriant natūralius kvapus ir kvepalus, dirbama su juvelyrinių brangiųjų metalų, brangiųjų ir pusbrangių akmenų kainų lygio medžiagomis: 1 mililitras (0,8-0,9g) rožių oto, eterinio aliejaus ar absoliuto kainuoja 30-100 litų; 1 ml dar ne paties brangiausio, bet kokybiško ūdo (agarmedžio) eterinio aliejaus – apie 400 litų. Yra pigesnių substancijų, kurios kainuoja iki dešimt litų už 5 ml; tačiau pagaminti kilogramo net ir paprastų funkcinių kvepalų buities priemonėms aromatizuoti vien iš natūralių žaliavų už 100 litų ar net 100 eurų neįmanoma (tam reikia šimtaprocentinės koncentracijos, nes naudojami labai nedideli kiekiai).  Nėra tiek kainuojančių natūralių medžiagų. Bet, pasak L. Turin, ir iš brangių medžiagų galima padaryti tik brangų š…  O iš pigiausių sukurti šedevrą.

Kodėl natūralios medžiagos geriau? Jos daug turtingesnės, platesnės, įdomesnės, įvairialypės, besikeičiančios, gyvos; jos užtaisytos tikra informacija, per uoslės mechanizmą, kuris išsamiai aprašytas šioje Kvapų namų publikacijoje, veikia smegenis; nepakartojamos, sunkiai nukopijuojamos; su jomis sudėtinga dirbti nes sunkiai nuspėjamos, tačiau tuo ir traukia – kad kiekviena substancija tarsi neatrasta visata. Neišsemiama. Viename buteliuke gali slėptis dešimtys, jei reikia – šimtai tokių visatų, kurių kiekviena turi savo saulę, planetas – visos jos jungiasi, keičiasi, sudaro naujas galaktikas, skyla, vėl jungiasi, tačiau jau visai kitaip… Kai kurie natūralios parfumerijos kūrėjai, puoselėtojai renkasi C kelią – vien tik natūralias medžiagas.  100 procentų natūralią parfumeriją palaiko ir puoselėja Lietuvoje gerai žinomi Kvapų namai, Marmozel įkūrėja Vilma Žmakova, JAV Natūralių parfumerių gildija.

2012 metų natūralių kvepalų kūrėjų apžvalga ir interviu:  http://www.basenotes.net/content/1154-The-State-of-Natural-Perfumery-2012

Vien natūralias medžiagas naudoja kanadietė Lyn Elizabeth Ayre. Jos puslapyje visi, besidomintys natūralia parfumerija,  ras daug vertingos informacijos.

Natūralios medžiagos, kaip ir viskas šiame pasaulyje, taip pat gali kelti problemų. Gali alergizuoti, netikti, iššaukti nepageidaujamas reakcijas. Todėl nesiimsiu teigti, kad jos vienaprasmiškai yra “sveikiau”. Kiek patyriau savo kailiu, man tikrai sveikiau. Galiu uostyti, pilstyti, naudoti, maišyti šimtus natūralių medžiagų, skendėti intensyviai kvepiančiame debesyje ir gerai jaustis. Plaudama grindis garsaus gamintojo ekologišku plovikliu, vos po kelis lašus naudodama skudurui išplauti – šniurkščioju ištisai varvančia nosimi… Tačiau žinau atvejį kai moteriai ištino veidas vien pauosčius rozmarinų eterinio aliejaus. Kaip ir su kosmetika, galioja taisyklė – bet kas gali būti jautrus bet kam. To negaliu žinoti ar numatyti, niekas negali žinoti. Domiuosi IFRA apribojimais, bet kaip ir daugelis kvepalų kūrėjų dažnai manau, kad tie apribojimai labiausiai reikalingi chemijos pramonei, bet ne vartotojų saugai…

Natūralūs kvepalai gali būti įvairiai skiedžiami ir naudojami. Bet jie visada lieka arčiau savininko kūno, nerėkia apie save, dvelkia švelniau ir subtiliau.

Kai kurie renkasi ketvirtą, mano čia pavadintą D kelią. Natūralių kvepalų kūrėjas, dažnas  įdomių (ir kokių vertingų!)  tekstų “basenotes” forume autorius britas Chris Bartlett, Pell Wall Perfumes  parfumeris, savininkas ir įkūrėjas, savo kūryboje naudoja kuo daugiau natūralių medžiagų su trupučiu sintetikos. Jis optimaliu santykiu laiko anksčiau Guerlain kvapų namų naudotą standartą – 80 procentų natūralių medžiagų ir 20 procentų sintetikos. Sintetika nėra vienaprasmis blogis – kartais ji leidžia apsaugoti nykstančias augalų ar gyvūnų rūšis; mažina savikainą; suteikia kvepalams papildomus efektus – vadinamąjį šleifą, lengviau kontroliuojamą, tvarkingą ir gražią sklaidą. Molekulės elgiasi prognozuojamai – kur pamesi, ten ir rasi… Jos nesikeičia, nesijungia tarpusavyje. Norint sukurti itin ilgai išliekančius kvepalus be sintetinių molekulių taip pat neįmanoma išsisukti. Tiesa, yra natūralių ilgai kvepiančių medžiagų. Bet jei norisi kažko, kas būtų pagaminta iš natūralių medžiagų ir kartu kvepėtų panašiai į tuos, šiandien visiems įprastus spiritinius parduotuvinius kvepalus – tada truputėlis sintetikos neišvengiamas.

Matyt, savo sūnui įtiksiu tik pagaminusi “D” kategorijos kvapą. Jis dar nevertina ir nepažįsta natūralių medžiagų. Ir nesistengiu jo pakeisti. Visi keliai ir visi skoniai yra geri. Ir bižuterija taip pat gali būti netgi labai meniška.

Šiandien tiek. Manau, kad atėjus laikui, šia tema dar rašysiu.

Advertisements

One comment on “Kvapai ir kvepalai: natūralūs ar sintetiniai?

  1. Didelis ačiū už šį pasakojimą ir nuorodas!! Ir įdomu bus sužinoti, kaip sekasi su D kvapų kūryba 😉

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: