Parašykite komentarą

Alavijo lapo ir Miralo vedybos

Parsivežiau iš sostinės alavijo lapą kaip paršelį. Išdorojau, susmulkinau (lengviau pertrinti, išrakinėtą lapo “mėsą“ susmulkinus šiaudeliais), pertryniau per sietelį. Žinoma,  galima naudotis blenderiu, būtų lengviau ir greičiau, bet nenorėjau suardyti natūralios tekstūros. Gaila buvo ir šaldyti, tai primakalavau šalto kremo visą bliūdą. Vieną teigiamą atsiliepimą jau gavau… Noriu papasakot, kokį naują stebuklą pasigaminau.

Meldžiuosi, kad alavijo sunka neatsiskirtų. Tada teks naudoti pirštu pamakaluojant…

Alavijo makalas

Alavijo makalas

Kaip ir visada – labai stengiuosi nepasisavinti svetimų idėjų. Alaviją pirkau Kvapų namuose; ten pat praktinės aromaterapijos užsiėmime išmokau ir supratau kaip jį reikia naudoti, susiplakiau truputėlį kremuko. Namuose ponios L. Kiškūnės receptą pasikeičiau jau pagal savo skonį – palengvinau (naudojau mažesnį sviestmedžio procentą), paįvairinau aliejinę dalį, susibalansavau riebiąsias rūgštis, papildžiau truputėliu lanolino, prisitaikiau labiau mūsų šeimos narių poreikius atitinkančius eterinius aliejus. Ir gavosi puikus makalas!

Sudėties principas: 50 proc. aliejai, iš jų didesnę pusę turėtų sudaryti sviestmedis ar kitas panašiai vandenį stabilizuojantis aliejus; 10 proc. Miralas – vandenyje ir alkoholyje tirpinta trinta miros derva su didžiųjų šorėjų sviestu; 40 proc. alavijo sunka. Priedai – kaip muile, čia juos skaičiavau plius prie šios masės. Net ir tekstūra kol buvo kambario temperatūros gavosi kaip muilo masės sulaukus pėdsako… Kam norėtųsi tirščiau, reikia daugiau sviestmedžio ar kitų kietų aliejų. O aš mėgėja kuo lengvesnių tekstūrų. Šaldytuve dar sukietėja. Be Miralo, aliejų turėtų būti bent 60 procentų.

Plakiau šaukštu 600 g bazės.  Aliejų sudėtis procentais ir gramais:

  • argano aliejus  5 proc.  ( 30 g)
  • erškėtuogių aliejus  11 proc. (66 g)
  • jojobos aliejus   2 proc.  (12g)
  • ricinos aliejus  4 proc.  (24 g)
  • sviestmedžio sviestas  18 proc. (108 g)
  • sėmenų aliejus  10 proc.  (60 g).

Kartu įplaktas:

  • natūralus lanolinas  12 g ( plius 2 procentai)

Rūgščių santykis susidėlioja taip:  omega 6 –  37,88; omega  3 –  35,4;  polinesočiosios 73,28; mononesočiosios 79,54; sočiosios  9,93.

Linų sėmenų aliejaus procentas gana didelis. Jį galima išskaidyti, dėti 5 procentus sėmenų ir 5 procentus, tarkim, kamelinų. Arba visus aliejus sudėlioti dar kitaip – juk variantų neišsemiamas skaičius. Man norėjosi daugiau sėmenų, jis labai gerai geriasi ir mūsų odoms tinka. Antra vertus, žinau ir primenu, kad didelis sėmenų aliejaus kiekis didina odos uždegimą; optimalu 1-5 proc., aromaterapeutai rekomenduoja iki 10 proc. Dėjau maksimumą. Na, trečia vertus, ir grynu linų sėmenų aliejumi pasitepus, oda nenukris. 🙂

  • alavijo sunka  –  40 procentų, čia 240 g

Eteriniai aliejai, CO2 ekstraktai:

  • citrinvyčių (Schisandra) CO2   70 lašų
  • kviečių sėlenų CO2  40 lašų
  • kininių nardų  40 lašų
  • marokinių ramunėlių (Tanacetum annum)   60 lašų
  • italinių šlamučių  20 lašų
  • morkų sėklų  40 lašų
  • levandų AOC  40 lašų
  • rozmarinų CO2 20 lašų
  • šiurkščiųjų kedenių CO2  40 lašų.

Jokių kitų konservantų nedėjau. Laikysiu šaldytuve, pasidalinsim visi, kam tokių priemonių reikia, po 200 g ir stengsimės greitai sunaudoti. Rozmarinai ir kedenės šiek tiek saugos nuo gedimo, bet ilgam laikymui tikrai nepakankamai.

Eiga:  ištrinti visus skystus bei kietus aliejus ir lanoliną iki vienalytės masės. Bandžiau tą padaryti visai nešildydama. Neįveikiau, viskas susimaišė gana gražiai, bet nedidelių sviestmedžio kruopelių liko. Tokiame kiekyje buvo gana sunku jas visas išgaudyti ir išminkyti. Todėl vandens vonelėje vos vos pašildžiau, tiesiog kad šiek tiek suminkštėtų, gal iki kokių 30-35 laipsnių, ne daugiau. Tada dar pamakalavau, atvėsinau ir įmaišiau sunką. Maišiau maišiau, kai išsiplakė – sulašinau eterinius ir CO2 ekstraktus.  Palikau, palaikiau šaldytuve, dar kelis kartus taip su pertraukomis perplakiau.

Makalas skirtas mano sausai jautriai odai, brangiausiojo žvynelinei, dukros šalčio alergijai prižiūrėti. Citrinvyčių CO2 praturtina gaminį vitaminais, mažina niežėjimą; kviečių sėlenų CO2 aprūpina natūraliu vitaminu E; nardai ramina žvynelinę, tikiuosi tiks ir šalčio alergijai mažinti; morkų sėklų eterinis aliejus padeda atkurti odos elastingumą. Levandos, italiniai šlamučiai – tokie gėriai, apie kuriuos galima daug kalbėti. Ramina, regeneruoja, puoselėja, gydo žaizdeles.

Kvapų namuose lanolino, žinoma, nenaudoja. Bet man jis patinka ir tinka, kartu tikiuosi kad  padės su mažiau sviestmedžio ir daugiau skystų aliejų išlaikyt plakinio stabilumą.

Labai džiaugiuosi savo Miralu. Be šildymo kuo puikiausiai įsimaišė į masę. Tikrai patogu naudoti. Išbandžiau jį gryną – tepiau praskeltą lūpą. Žaizda užgijo per porą dienų, neliko nei randelio, nei žymės. Sūnui daviau tepti nosį, kai giliai landos gilumoje kėlėsi pūlinukas – pasitepė iš vidaus, iš išorės, ir taip pat stebuklingai suveikė.

Čia reikia tikėtis, kad mira iš Miralo tiesiog užbalzamuos kremuką, ir jis neges, nerūgs, nepelys…

P.S. Lapą atsargiai nuploviau. Nupjaustytas žieveles noriu sutrinti, neišmečiau; čia be blenderio jau neapsieisiu. Sumaišius su druska ar medum ketinu sunaudoti kūno pašveitimui. Kol neišbandžiau, nežinau kas gausis. Kai padarysiu, nenutylėsiu. 🙂

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: