Parašykite komentarą

Hidroliatų sezonas! Teorija ir praktika…

Dirbu kaip bitė

Dirbu kaip bitė

Ak ta vasara, ir pačios ilgiausios dienos per trumpos!  Visgi galų gale, ilgai pakampėje marinavusi, pagaliau užkūriau savo alembiką… Švariuose Aukštaitijos nacionalinio parko miškuose prisirinkau kalną gėrybių – liepų žiedų, erkėtrožių žiedlapių, vingiorykščių kvepiančių viršūnių šluotelių. Pupsi mano raganiškas viralas iki šiol. Negaliu puodu atsidžiaugti! Nesvarbu kad usnynuose, nešienautuose dilgėlynuose aplink erškėčių krūmus susibraižiau rankas-kojas kaip po mezoterapijos procedūros (celiulitui galas). Bet kaip dieviškai ten kvepėjo rožėmis. Rausvi erškėčiai švelniau, balti subtiliai, vos juntamai, o sodriai raudoni kvapą dosniausiai žarstė.  Dar nužiūrėjau, kur rasiu puikių čiobrelių ir šlamučių. Nebus mano hidroliatai sertifikuoti ekologiški – tačiau pati žinosiu, kad augalėliai surinkti toli nuo miesto smogo ir automobilių teršalų.

Žemai galvą lenkiu prieš žmones, renkančius rožių žiedlapius, iš kurių paskui gaminamas eterinis aliejus ar absoliutai. Ilgas ir sunkus darbas. Per porą valandų tesurinkau vieną kilogramą žiedlapių. Pagal “klasikines“ proporcijas – iš jų galima pagaminti apie litrą gero rožių (šį kartą erškėtrožių) vandens. Ta proga savo skaitytojoms (ir gal vienam kitam skaitytojui) trumpai papasakosiu kiek-ko-kodėl. Manau, kad dauguma jau moka pasigaminti hidoliatus, aiškinti nebereikia.  Kas tai yra, kaip veikia, iš kur šis mokslas-menas mus pasiekė, išsamiai aprašyta šiame Kvapų namų pasakojime.

Nežinau, kokiais santykiais gėlių vandenis distiliuoja šiuolaikiniai gamintojai. Prieš šimtą metų ir dar seniau daugelio augalų imdavo pusę vandens kiekio: taigi – kilogramą rožių dviems kilogramams vandens. Arba tiek, kad vanduo apsemtų žaliavą; arba tiek, kiek reikia “pakankamai“, nes kartais augalai distiliuojami garais ir vandenyje nemirksta. Kitas svarbus momentas – išeiga. Jei baisu, kad žaliava gali prisvilti, geriau šliūkštelti šiek tiek daugiau vandens, bet nesistengt išdistiliuoti viso. Jei buvo naudojami du litrai skysčio, vadinasi, galima išvarvinti litrą kokybiško hidroliato. Kai norėdavo jį padaryti dar labiau koncentruotą, kvapnesnį, žaliavą pakeisdavo, ir užpildavo jau distiliuotu vandeniu, kartais perpus su šviežiu. Taip kartodavo kelis kartus, kol gaudavo reikiamo stiprumo produktą – būdavo dvigubas, trigubas, keturgubas gėlių vanduo. Kai kurie distiliuotojai berdavo žiupsnį druskos – kad geriau išsiskirtų vandenyje tirpios medžiagos. Taip pat neretai vandeniu užpiltus augalus pamirkydavo per naktį. Bet… aš padistiliuoju ir daugiau nei pusę vandens, tik to produkto nesumaišau su “geru“ hidroliatu. Tiesiog pasilieku kaip šiek tiek praturtintą distiliuotą vandenuką.

Galiojimo ir pH santykis. Vėl tas pH!  Žemiau 5 pH, rūgštūs, hidroliatai dažniausiai genda mažiau, o  5pH  ir aukštesnio būna mažiau stabilūs. Geriausia rūgtingumą pamatuoti iškart po pagaminimo ir pasižymėti. Jo pasikeitimas, padidėjimas į šarmingą pusę 0,5 pH, rodo kad hidroliate ėmė veistis mikroorganizmai.Kurį laiką gali būti dar neužuodžiami ir plika akimi nematomi, bet tai reiškia kad jau kuria sau palankią terpę.

Šis kalnas žiedlapių bus sudėtas į puodą

Šis kalnas žiedlapių bus sudėtas į puodą

Oficialių tyrimų apie hidroliatų panaudojimą sveikatinimui radau nedaug. Buvo tiriamos moterys, kurios serga krūties vėžiu ir kenčia dėl gydymui naudojamų medikamentų sukeltų karščio priepuolių. Pasak 41 proc. sergančiųjų, hidroliatų purškimas buvo veiksmingesnis nei paprasto vandens, tačiau ne visos  pacientės tyrime dalyvavo iki pabaigos. Keletas atsisakė tęsti dėl joms nepriimtino hidroliatų kvapo, todėl manoma, kad gauti duomenys nėra pakankamai tikslūs. Kad duomenys būtų laikomi pakankamai statistiškai reikšmingais, poveikį turėtų pripažinti ne mažiau nei 80 proc. dalyvių. Buvo bandomi pipirmėčių ir nerolio hidroliatai. (1, 2 nuorodos).

Liepų žiedų hidroliatas. Pasak Siuzan Catty, “Hydrosols. The next aromatherapy“ autorės(3), tai tikra hidroliatų “motina“. Lengvai raminantis, švelnus, karštą vasaros dieną vėsinantis, padedantis protui sustoti, atsipalaiduoti. Sudaro nuostabią sinergiją su romaniškomis ramunėlėmis. Odos priežiūroje tinka sausai egzemai, niežintiems pažeidimams. Su kraujažolėmis, hamameliu tinka žvynelinei. Kompresai su levandomis tinkami malšinti galvos skausmams, migrenai švelninti. Skatina prakaitavimą, teršalų iš kūno išsiskyrimą. Dėl savo raminančio poveikio tinkamas migrenos priepuolių lengvinimui, o dėl prakaitavimo skatinimo tinkamas persišaldžius.

Panašiomis savybėmis liepų žiedai pasižymi ir kaip vaistinis augalas, paprastai nesukeliantis pašalinių poveikių. Be jau paminėtų, atpalaiduoja, veikia antispazmiškai, mažina kraujospūdį, skatina prakaitavimą, veikia priešuždegimiškai, stangrina. Puikus kardiotonikas, tinkamas arterijų sklerozės ir hipertenzijos profilaktikai, migrenai.

Liepžiedžiuose yra flavanoidų (kvercetino glikozidų: rutino, hiperozido, izokvercitrino, kempferolio glikozido astragalino), gleivių, leukoantocianidinų, kavos, p-kumaro ir chlorogeno rūgščių, eterinio aliejaus (farnezolio, farnezilacetato, geraniolio, geranilacetato, eugenolio), polisacharidų, raugų, vitamino C, karotino, mineralinių medžiagų (kalio,l kalcio, geležies, mangano, vario, cinko, stroncio, boro, aliuminio ir kt).

Pirmieji keli mililitrai buvo švelnaus skonio, be rūgštumo, lengvai kvepiantys medumi ir vaisiais. Dėl sudėtyje esančių greivių iš pradžių juntamai tirštokas skystis. Na, gal žinote, kokie būna tie išmirkę liepžiedžiai. Hidroliate jų lipnumą taip pat buvo galima pajusti, vėliau, kai smarkiai atsiskiedė, tas pojūtis išnyko. Nieko nuostabaus kad naudingas odai, ją ramina ir drėkina – tarsi turėtų ištirpinto hialurono… Nors S. Catty nurodo, kad liepų žiedų hidroliato pH apie 4,3-4,6, jį laiko nelabai stabiliu. Man išvarvėjo apie 6 pH. Erškėtrožių vos paragavus matėsi skirtumas, buvo gerokai rūgštesnis…

002Pelkinių vingiorykščių hidroliatas. Oooo, pirmi koncentruoti lašai buvo lyg “liūto pienas“, vandeniu skiesta anyžinė degtinė, tik ne anyžiais kvepianti. Lašėjo balsvas, palaipsniui nuskaidrėjantis ir šviesaus gintaro spalvą įgaunantis veikliųjų medžiagų turbo koncentratas. Retai man būna, kad paragavus tenka burną išsiskalauti… Lyg būčiau mažai atskiesto eterinio aliejaus sriūbtelėjus. Praėjusiais metais gaminau puode, ir tai buvo labai kvapnus. Dabar žaliavos nepagailėjau, pusantro kilogramo apvytintų žiedų sudėjau į alembiką. Bus daug medumi ir geru salykliniu, ąžuolo statinėje ilgai brandintu viskiu kvepiančio vandenėlio. Puode pagamindavau apie litrą, dabar, ko gero, puikiai išvarvės daugiau nei trys litrai. Jei gaminsiu mažiau, vėliau dirbant su juo teks labai smarkiai skiesti distiliuotu vandeniu. Rūgštesnis nei liepžiedžių, kol kas matuoklis rodo apie 4,9 pH.

Visus vandenis gamindama rūgštingumą matavau kelis kartus. Liepų ir rožių iš pradžių buvo šarmingesni, palaipsniui nurūgštėjo. Matyt, vingiorykštės bus pats rūgščiausias.

Netinka žmonėms, jautriems salicilatams, sergantiems depresija, padidėjus kraujo krešumui. Žolėje yra raugų, lapuose ir žiedynuose – eterinio aliejaus, flavanoidų hiperozido, avikuliarino glikozidų; aromatinių junginių: vanilino, salicilo ir metilsalicilo glikozidų, heliotropino; sterolių, fenolkarboksirūgščių (kavos, elago), katechinų, chalkonų, citrinų, salicilo ir riebiųjų rūgščių(linolio, stearino), glikozido spireino, terpenų, vitamino C. Gydymui naudojami žiedynai ir žolė. Pasižymi antireumatiniu, antiuždegiminiu, apetitą gerinančiu, skrandžio rūgštingumą ir pykinimą mažinančiu, stangrinančiu poveikiu. Skatina šlapimo ir tulžies skyrimąsi, prakaitavimą, stabdo kraujavimą, gydo žaizdas, malšina skausmą, naikina virusus, didina kepenų antitoksinį aktyvumą. Vingiorykščių užpilas, nuoviras mažina nuodų poveikį, todėl jų geriama įkandus gyvatei. Nuoviru plaunamos votys, egzemos pažeista, niežinti oda; stiprinami plaukai.

Aš mėgstu vingiorykščių hidroliatą naudoti gamindama kremus žvynelinės pažeistos odos priežiūrai.

Katino testas.  Paprastai mano raganiškas augintinis bet kokia kaina stengiasi paragauti stiklinėje, puodelyje, žmonių naudojamame inde, vazelėje, vonioje, nors ir ant paties gilių giliausio dugno  esančio vandens. Atsigerti iš puodelio jam – tiesiog garbės reikalas. Bet stiklinėje ant stalo stovinčio erškėtrožių hidroliato ragauti nebandė. Faktas – ne grynas vanduo, o šis bei tas daugiau!

Parašiau kas šiuo metu gali būti aktualu. Jei dar ką nors sumąstysiu, kaip visada – arba papildysiu, arba suregsiu naują įrašą. Kvepiančios ir įkvepiančios vasaros! 🙂

011

  1. http://www.thefreelibrary.com/Effects+of+hydrolat+spray+on+hot+flushes+in+women+with+breast+cancer.-a0195135942
  2. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18940714
  3. http://www.amazon.com/dp/0892819464/ref=rdr_ext_tmb#reader_0892819464
  4. http://www.amazon.com/Medical-Herbalism-Principles-Practices-Medicine/dp/0892817496
  5. S. M. Kalsauskienė, Vaistiniai augalai gydymui, kosmetikai, kulinarijai. Asveja, Vilnius, 2009.
Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: