Komentarų: 1

Poros knygų apie kvepalus apžvalga, kilusios mintys ir pažindinimasis su aromatiniais chemikalais

Šiandien poilsiauju. Uostau, tyrinėju, aprašinėju savo medžiagų atsargas; į lentyną padedu porą perskaitytų knygų. Knygos ir uostomos medžiagos, ir dar straipsnis “Lietuvos ryte“ pakuždėjo temą mano pasakojimui.  Aš vėl apie tą patį – kvepalus ir tai, iš ko jie susideda. Neliaupsinu beatodairiškai nei vien natūralių, nei sintetinių medžiagų. Juk jau sutarėme, kad ne viskas, kas natūralu, būtinai nekenksminga. Gamtoje daug mirtinai nuodingų augalų, grybų, žuvų, koralų, roplių, bakterijų… Visko neišvardinsi. Tik mažai yra sričių, kurios būtų taip beatodairiškai “iš viršaus“ reguliuojamos kaip kvepalų pramonė. Aš “UŽ“ vartotojų saugumą ir atsakingą gamybą. Na bet… Kuo giliau kapstausi, tuo labiau kraupstu. Faktas kad briedragių ir kitų kerpių produktai  alergizuoja. Tai įrodyta, patikrinta. Tik… tarp kuriančių kvepalus sklando toks posakis: niekas nemirė nuo alergijos briedragėms. Vartotojus galima informuoti užrašu. Jiems argumentuojama: užrašo nepakanka, nes žmogus gali nežinoti, kad yra alergiškas, arba gali nežinoti kam konkrečiai yra jautrus. Ką gi, ne visi žino ir kuriems maisto alergenams yra jautrūs. Kasmet pasaulyje miršta žmonės nuo alergijos žemės riešutams. Dar viena auka, paauglė mergaitė JAV. Bet ant maisto pakuočių pakanka užrašo, kad sudėtyje yra/gali būti žemės riešutų, ir pačiais riešutais prekiauti nedraudžiama, nes daugumai jie nesukelia jokių problemų. Visi žino, kad cigaretės nuodingos ir kad rūkymas sukelia vėžį. Tabako gaminiais prekiauti nedraudžiama. Hmmm, kodėl negalima būtų leisti žmonėms RINKTIS, ko jie nori. Nes tuo, kad IFRA ribojamas medžiagas nustato iš didelio rūpesčio dėl visų  mūsų sveikatos, netikiu nors nušauk. Ribojimai ne visada išsprendžia problemą. Dėl to paties briedragių absoliuto tyrimais buvo nustatyta, kas žmonės, kurie jau yra jautrūs jam, beveik lygiai taip pat reaguoja ir į sumažintus kiekius, skirtumai statistiškai nereikšmingi. Alergeno likę tik pėdsakai, o reakcija tokia pat audringa. Mūsų kūnai tokie protingi,  tokios geros ir jautrios laboratorijos, kad mokslas to dar nė  nesupranta…

   Rugpjūčio 12 d. grupės “Antis“ lyderis mini gimtadienį ir pristato savo knygą “Antiška“. Ta proga “Lietuvos ryte“ Mildos Augulytės straipsnis “A. Kaušpėdas: nieko nemoku, nežinau ir nepažįstu, tik savo gyvenimą“. Pacituosiu pastraipą:  “Žmogus turi laisvę būti „bomžu“ arba būti išminčiumi. Tam ir yra demokratija, kad visi laisve pasinaudotų savo valia. Tik kai pats žmogus prieis prie išvados, kad nori būti laisvas, nori būti savo gyvenimo, savo aplinkos kūrėjas, tik tada ateis ir naujoji Lietuva, ir naujoji revoliucija.              Kai po vieną didės būrys asmenybių, gyvenančių sąmoningai, atsiras visai kitas lygmuo. Ne pramogaujančių, nusivylusių, viskuo nepatenkintų vaikų, o brandžių žmonių, kūrėjų, galima sakyti, dievų visuomenė – tų, kurie jaučia dievišką galią savyje.“

  Ar daugelis susimąsto, kodėl parfumuoti, aromatizuoti produktai yra “blogai“? Natūralias medžiagas sintetiniai aromachemikalai dėl taikomų ribojimų, dėl mažesnės chemijos savikainos ir patogesnės gamybos stumia vis tolyn ir tolyn, o alergijų kvapams/kvepalams nemažėja. Tai, mielieji, kuo čia taip jau labai dėtos tos natūralios medžiagos? Asmenys, kurie dėl savo sveikatos būklės priversti naudoti tik neparfumuotus gaminius, dėl taikomų vis griežtesnių ribojimų netampa labiau saugesni. O aš šiandien tyrinėju chemines medžiagas. Ir, pasakysiu nuoširdžiai – keletu žaviuosi ir grožiuosi. Keletu baisiuosi. Tikrai, iš natūralių substancijų sukurti gražų kvapą daug lengviau (bent man), o sintetika atkartoti gamtą reikia išskirtinių gabumų, didžiulio talento ir daug daug kruopštaus darbo. Uodžiu dirbtinę našlaičių aromato sudedamąją dalį. Rimtose knygose apie ją rašo: medžio, gėlių, našlaičių kvapas. Foninis medžio kvapas. KĄ??? Šituo dinamitu iškvėpinus (naudoju labai silpną tirpalą) mane nualpusią galima gaivinti būtų, grynas AMONIAKAS. Ir po pusvalandžio, ir po valandos, ir net po pusdienio visas našlaites tas klaikus amoniako trenksmas šluote nušluoja. Štai kas yra chemija… Gražiai sudėliojus, pražysta puikiausiomis gėlėmis, bet oi ne medus tose gėlėse slepiasi, patikėkit manim… O mišinyje tas amoniakas, vietoje panaudotas, visai prapuola. Jūs jausit tik gėles. Patikrinau. Su cheminėmis aromatinėmis medžiagomis sukasi vis ta pati plokštelė: sukuriama aromatinė molekulė, gardžiai kvepianti, kiek galima pigesnė. Pradedama gamyba. Jos ilgalaikio vartojimo tradicijų nėra, poveikis gamtai ir sveikatai netikrinamas. Medžiaga naudojama, kol yla išlenda iš maišo, kaip su nitromuskusiais, kurie nesuyra natūraliai, nuodija vandenynus ir veikia neurotoksiškai, o su jūros gerybėmis juos, per dešimtmečius upių vandenų suneštus, mes valgome. Ir mūsų vaikai valgys. IFRA misija – saugoti vartotojus ir aplinką. Pala pala, tai kaip dėl aplinkos?… Kai kurie sintetiniai muskusai uždrausti, keli ribojami, bet aplinka tikrai NĖRA apsaugota, na ir nelabai, tiesą sakant, skuba IFRA ją saugoti.

  Parskaičiau Luca Turin’o “The secret of scent“ ir Jean-Claude Ellena “The diary of a nose“. Labai skirtingai skaitėsi. Ellena stilius man prie dūšios, Turino mąstymo logika patinka, o skaityti sunku. Bet šiandien labiau į temą keletas L. Turino pasisakymų bloge. Maždaug taip lietuviškai: dabar ima atrodyti, kad kvepalus kuria ne parfumeriai, bet ES valdininkai. Liūdnoka tiesa. Ir kažkaip nors ir negražu demokratijos sąvoką valkioti kur patinka bei kaip patinka, čia demokratija nelabai bekvepia. Ellena knyga – o, verčia garsiai dūsauti. Paprasta, tikra ir nuoširdi kvapus mylinčio žmogaus sielos išraiška. Pamokanti ir įkvepianti. Atrodo, kad pabuvau, pasikalbėjau, pabendravau su tuo žmogumi, tokiu artimu savo mintimis. Norėčiau cituoti kas antrą sakinį.  Ir vėl atsitiktinumas – joje aptikau trumpą  pasakojimą apie Van Cleef and Arpels kvepalus “First“. Gėda man gėda, nežinojau autoriaus. Esu laiminga, kad turiu miniatiūrą, gautą dovanų Londono oro uosto parduotuvės parfumerijos skyriuje,  ir žaviuosi kvapu – Ellena kūriniu. Beveik nenaudotas, tik kartais pauostau. Kad prisiminčiau, kokius stebuklus meistrai geba sukurti. Puikus straipsnis “5 Lessons learned from The diary of a nose…“diary-of-a-nose

Tam kartui pakaks!  Nosis pailsėjo – galiu dar padirbėti nors truputį.  Kaip visada kviečiu diskutuoti. Forumą įkurti ar ką reiktų tokioms temoms…

Literatūros sąrašėlis, po kurį dar pasiknaisiosiu:

  1. http://ec.europa.eu/health/scientific_committees/consumer_safety/opinions/sccnfp_opinions_97_04/sccp_out124_en.htm
  2. http://www.cosmeticsdesign-europe.com/Regulation-Safety/SCCS-publishes-fragrance-allergen-fact-sheet
  3. http://perfumeshrine.blogspot.com/2009/04/strange-case-of-droakmoss-and-mrcitrus.html
  4. http://www.escd.org/working_parties/fragrance/
  5. http://www.cropwatch.org/Oakmoss%20Biblio%20v1.10.pdf
  6. http://www.cbsnews.com/8301-204_162-57546576/report-eu-mulls-ban-of-allergen-found-in-chanel-no-5/
  7. http://www.theglobeandmail.com/report-on-business/international-business/european-business/eus-proposed-anti-allergen-law-could-put-perfume-makers-out-of-business/article6487946/?page=all
Reklama

One comment on “Poros knygų apie kvepalus apžvalga, kilusios mintys ir pažindinimasis su aromatiniais chemikalais

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: