2 Komentaras

Laimė rasti pamestą

Ar jūs kada buvot pametę mintį, taip pametę, kad nors užsimušk, niekur nėra? Aš buvau, oi…  Kai minčių galvoje daug daugiau, nei man pačiai reikia, nieko nuostabaus pamesti. Vakar kažką taip gerai sugalvojau. Na taip gerai, neapsakomai. Prisimenu kad sugalvojau ir kokia savim buvau patenkinta. O šiandien nebeprisiminiau, ką. 🙂 Kokia laimė, kad eidama pro margarinų lentyną prekybos centre, tą  mintį vėl atradau!  Kol nepamiršau dar kartą, skubu pasidalinti.

Kas dabar? Na, kadangi mano gyvenime muilų etapas, tai ir mintis buvo apie muilus. Ir margariną. 🙂 Pamenate, kaip anksčiau buvo pristatomas margarinas? Kad tai nauja, sveikesnė alternatyva sviestui; turi mažiau cholesterolio arba visai be jo, gali būti mažiau riebus, praturtintas vitaminais; riebalai augaliniai, o ne gyvūninis blogis. Taip visas pasaulis įprato batoną tepti transriebalais, gaminti su jais konditerijos gaminius ir taip toliau, ir be galo. Šiandien tie patys transriebalai – taip  ilgai aktyviai propaguoti, vartotojui įprasti, jau laikomi viena iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų priežasčių. Jų suvartojimą siekiama mažinti.

Tai va, mielieji. Kai buvo išrasti sintetiniai plovikliai, prausikliai – jie pirmiausia buvo pristatomi kaip modernesnė ir sveikesnė higienos priemonė. Dar ir efektyvesnė, ir labai svarbu – pigesnė. Jie gali  būti nešarminiai,  pH 5,5 –  idealiai atitinkantys  odos pH.  O aš manau tai tas pats, kas transriebalai maiste. Nieko gero, nors ir atrodo, kad odai sveikiau ir švelniau. Nesumažėjo juk sergamumas odos ligomis, nors natūralūs muilai daugelį metų buvo atkakliai stumiami iš rinkos… Yra situacijų, kuomet muilas tikrai netinka. Pati veido muilu neprausiu, nebent nėra kitos išeities. Bet rankas, kūną, neretai ir plaukus, visus indus bei  skalbinius  – muilu, tikru muileliu mieliausiu. Čiaudau kiekvieną kartą eidama pro skalbimo miltelių skyrių parduotuvėse. Tikiu, kad tik laiko klausimas, kada bus imta kalbėti apie tai, kad surfaktantų suvartojimą jau laikas mažinti…

Laukiu nesulaukiu, kada baigsiu derint dėžučių muilui gamybos reikalus. Tada galėsiu pasiūlyti išbandyti mano ypatingus muilus. 🙂 Šiandien gi pakuoju kvepiantį siuntinuką. Nervinuosi; jau turbūt tiek prisiuosčiau, kad nieko nebeužuodžiu ir viskas man dabar atrodo laaaabai blogai. Filtruoju, o filtravimo popieriukas itin tankus. Laša taip lėtai. Jau keletą valandų – vienas buteliukas pildosi. Bet visi namai kvepia rožėmis… Dar truputėlis, ir bus galima uždaryti. Su WP_20141119_009bandomąja etikete. Pagaliau. Jau žinau ką joje reikia taisyti, bet šiandien džiaugiuosi tokia, kokia yra. Nes nebe mano juodai-baltu printeriu spausdinta.

Jaučiuosi vėl atradusi kvapus. Juos irgi buvau pametus…

Advertisements

2 comments on “Laimė rasti pamestą

  1. Labai džiugu, kad suradai pamestus kvapus 🙂 Ir jau baisiai smalsu pauostyt tas rožes…

  2. Na, žmonės sako – kvepia gerai. O man vis atrodo, kad nea… Dar negerai. 🙂 Bet klientui tiko. 😉 Nuoširdžiai džiaugiuosi. 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: