Komentarų: 1

Siauralapių gauromečių žiedynų ir aviečių lapų hidrolatai. Įvairūs pastebėjimai

Šiemet norėjau fermentuoti gauromečius arbatai (Epilobium angustifolium). Labai patiko skonis, kai pasitaikė proga paragauti puikios kokybės  rankų darbo Nalšios arbatos. Tačiau kai kita aistringa distiliuotoja pasidalino patirtimi apie gėlėmis kvepiantį rausvažiedį eksperimentą alembike – ir man parūpo išdistiliuoti. Tuo labiau, kad arbatai žiedai nerenkami. Gauromečio arbata, Rusijoje vadinta Ivan Chai arba Kapor chai, daugeliui puikiai žinoma, kaip ir gydomosios augalo savybės. Tačiau hidrolatai, nors ir gaminami, nėra išsamiai tyrinėti. Manoma, kad dėl daugybės polifenolių gali puikiai veikti kaip odą nuo žalojančių UV spindulių apsaugantis produktas, taigi ypač tinka vasarai prieš ir po buvimo saulėje. Išbandysiu. 🙂 Tik aš čia blogas laboratorinis triušis,  nebijau saulutės, draugauju su ja. Kadangi fizinių filtrų hidrolate nėra, galbūt kažkas jame veikia lyg cheminiai filtrai. Tačiau kol nepatvirtinta tyrimais – bandykite atsargiai, ypač jei oda linkusi skaudžiai raudonIMG_1765ai degti. Šiandien juo puškiau veidą – išties maloniai drėkina. Švelnus, netraukia odos, nedirgina.

Taigi labai labai lėtai, be galo tausodama, lašinu gauromečių vandenį. Bus rūgštokas. Štai jau trečias mėginys taurelėje. Visi to paties distiliavimo, tik surinkti skirtingu metu: pirmųjų lašų, po litro maždaug už trijų valandų, po 2,5 litro (pramiegojau…). Kaskart stulbina skirtingi kvapai. Galutinis produktas – silpno, švelniai rūgštaus, subtiliai gėliško kvapo, balzganas, su plika akim matomomis drumzlelėmis, pH apie 4,01. Santykis 1 litrui hidrolato apie 1,1 kg žiedynų. Gėlėmis kvepia labai silpnai, labiau primena trečią kartą užplikytą arbatą senų laikų valgykloje.

Dėl drumzlių. Hidrolate gali būti susikristalizavusių medžiagų. Be tyrimų negaliu pasakyti, kas ten plaukioja gauromečio vandenyje. Ann Harman yra pastebėjusi, kad neretai drumzlėmis iškrinta mentolis, eudesmolis.  Šviežiame, tinkamai pagamintame hidrolate neturi būti nei pelėsių, nei kitos mikrobiologinės taršos.

Savo pastebėjimus parašysiu po kurio laiko, panaudojusi ir ištyrusi savo “laboratorija” – oda, nosimi bei liežuviu. 🙂

Nuorodose – trumpai apie Amerikos distiliuotojų gauromečių hidrolatą, o paskutinėje plati informacija apie patį augalą, gydomąsias savybes, atliktus tyrimus.

                              ********************************************************************************************************************IMG_1764

Aviečių lapai nustebino savo kvapu. Ko tikėtumėtės, kimšdami į alembiką? Laukiau vaisiško, žalio aromato, tuo labiau kad turiu aviečių lapų absoliuto ir maniausi žinanti, kuo kvepia lapų produktas. Kai puodas pakankamai įkaito ir jau priartėjo prie virimo, pasklido visiškai netikėtas krapų sėklas primenantis kvapas. Va tai tau – avietės, o kvepia lyg šviežiai raugti agurkėliai su vyšnių lapais…   Šis dar tebelaša, taigi įrašą baigsiu vėliau arba rytoj.  Po maždaug trijų valandų lašėjimo pradėjo skilsti silpnas aviečių uogienės dvelksmas.

Vis dar nesu tikra, kaip distiliuoti yra geriau: tiesiog  lėtai ar labai lėtai. 🙂 Vis trūksta laiko, o reikėtų tuo pačiu metu surinkti žolelių ir pabandyti, koks galutinis rezultatas būtų sulašinus litrą ne per keletą valandų, o maždaug per valandą-pusantros, ar greičiau. Minėtoji A. Harman savo 40 litrų alembiku hidrolatą išgauna per 2-3 valandas, o kai kaičia 150 litrų talpą – per 4-5 valandas. Aš šį kartą gauromečių 3 litrus su 10 litrų alembiku varvinau beveik 12 valandų. Ar nuo to tikrai geresnis rezultatas? Kvapas intensyviausias buvo pirmas valandas.

Kad jau rašau, tai reikia pasidalinti įspūdžiais ilgėliau panaudojus rugiagėlių hidrolatą. Nemėgstu mėgdžioti ir nusirašinėti: remiuosi autoritetais, bet tikrinu savo kailiu. Taigi rugiagėlės man ėmė dirginti lepią veido odą.  Nuraminau pasigaminusi raminančio-drėkinančio serumo su krūva priedų, bijūnų ir ramunėlių hidrolatais. Bijūnų vanduo nepaprastai patinka. Užburia savo rožišku aromatu, tausoja odą idealiu 5,5 pH, ramina ir drėkina. Lazdynų šakelių, nors ir rūgštus, taip pat kol kas tinka. O rugiagėlės palieka lyg “kandimo” jausmą. Dar po kelių dienų vėl pabandysiu, kad įsitikinčiau, ar tikrai jos kalčiausios.

Reklama

One comment on “Siauralapių gauromečių žiedynų ir aviečių lapų hidrolatai. Įvairūs pastebėjimai

  1. Labai įdomūs ir naudingi straipsniai apie hidrolatų gamybą ir poveikį, labai ačiū.
    Gerai būtų, kad kuo daugiau žmonių paskaitytų, nes Lietuvoje mažai infomacijos šia tema.
    Norėjau paklausti apie paminėtas knygas (Suzanne Catty “Hydrosols. The next aromatherapy” ir Ann Harmas “Harvest to hydrosol”) – kuri Jūsų nuomone vertingesnė, kuo jos skirtingos. jei pirkti vieną – kurią rinktumėtės.
    Norėčiu pirkti, bet kiek žiūrėjau ištraukų niekur nėra,negalima susidaryti nuomoinės, reikia pirkti “aklai”.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: