10 Komentaras

Apie mane keliais žodžiais – daugiau bus paskui

Nei jauna, nei sena. Kasdien vis labiau jaunėju… Tikrai tikrai. Gyvenu Lietuvoje ir tuo džiaugiuosi – kaip ir viskuo aplink. Domiuosi: ne viskuo, tačiau traukia daugelis dalykų – natūralūs kvapai ir kosmetika, sveikas gyvenimo būdas ir gydančios, kartais mistiškos augalų galios. Grožis, harmonija ir sunkai valdomas noras kurti kažką naujo, tai, ko dar nebuvo. Matyt, viskas jau buvo, tik aš to nežinau. Nesibaigiantys išvedžiojimai ir filosofavimai – irgi mano didžiosios nuodėmės. Mea culpa. Matyt, atėjo diena, kai mintys iš galvos tiesiog lipa, ir niekur nuo progreso nedingsiu, imsiu rašyti. Nebe vien sau.

Kai išmoksiu, gražiai į lentynėles sudėliosiu savo mintis ir savo kūrinius. Kol kas yra taip, kaip yra – žioplai nemokšiška.

Ko čia tikrai nebus – tai pažadų kad mano kremas ar muilas gali išlygint raukšles kaip plastinė operacija, o aromaterapinis mišinukas išvaduos nuo visų ligų; kad jums patiems daryti nieko daugiau nebereiktų, tokius ar panašius pasigaminus (nes visada visoms didelėms mergaitėms sakau: jei galit iškept blynus, vadinasi kremą pasigaminti taip pat galite,  –  tik odai maisto produktai kiti, miltų ir vandens su kiaušiniais neužteks). Žiauriai daug savo laiko ir dėmesio skiriu mokymuisi, stengiuos perprasti kiekvieno naudojamo ingridiento poveikį. Ieškau geriausios kokybės, didžiausio įmanomo natūralumo. Bet nesakysiu – patepus tuo, bus taip, o šituo – anava kaip. Nė velnio, ne taip viskas paprasta, ne taip veikia kaip norėtųsi. Oda negyvena atskiro gyvenimo, ji atspindi viską. Ką valgom, ką galvojam, dėl ko kankinamės; parodo kai mylim ar kažko nekenčiam…

Ko dar – pasistengsiu – kad nebūtų: perrašinėjimo.  Turbūt kiekvienam, ieškojusiam bet kokios informacijos internete, pasitaikė rast vos keliais žodžiais besiskiriančius tekstus skirtinguose bloguose, tinklapiuose, dienraščiuose. To, ką galima rast bet kur vienu pelės spustelėjimu – nenooooriu. Darau tai, kas MAN į galvą šauna. Kartais gaunasi gerai, kartais – visiška nesąmonė. Bet… jei visi mąstytų tik teisingai ir tvarkingai, pagal seniai nustatytas taisykles, būtų labai nyku gyventi. Mano kremai gali būti “neteisingi“. Mano kvepalai neprivalo visiems patikti, o mano aromaterapiniai ieškojimai – taip pat ne visada sutampantys su autoritetų nuomonėmis. Dabar turėčiau raudonomis raidėmis užrašyti: “Šiame puslapyje pateikiamos informacijos nenaudoti gydymo tikslais“. Naudokitės tuo, kam pritarsit ir kas bus artima jums. Visai nebūtina su manimi sutikti.

Ir kad jau pažadėjau nesiseilioti, nepostringausiu kaip čia viską pradėjau, kaip ilgai link to ėjau, kaip svajojau. Nesvajojau, nukritau kaip į Marsą. Pradėjau netyčia, tarsi savaime. Visada kiek save pamenu buvau truputį ragana, truputį gailestingoji sesuo – kiemo draugams nubalnotus kelius tvarstydavau dar tada, kai lankiau pradines klases, sutrintom kraujažolėm barstydama. Net nežinau, iš kur išmokau.

Skaitydama garsiausių pasaulio “nosių“, parfumerių, kvepalų kūrėjų mintis irgi dažnai pagalvoju – oi, gi čia lyg apie mane. Taip pat šuniškai uostinėju maistą, visi namiškiai neša man – pauostyk, ar nesugedęs. Kai gaminu šeimai valgį, beveik neragauju, tik vos lyžteliu patikrindama skonį. Nėra pavojaus sustorėt nuo skaniausių kvapų – vien jais pasisotinu. Jei pati ruošiu žuvį, negaliu šviežiai iškepta pasilepint, matyt mano smegeninė tą kvapo informaciją priima taip realistiškai, kad skrandis gauna signalą – tu jau sotus, eik miegot. Todėl kavinėse mėgstu užsisakyti žuvies, kad pavalgyčiau dar šiltos…

Knygos – daug skaičiau. Dabar, kaip kokia senučiukė, vis padejuoju, kad sunku rast gerą, nekomercinę knygą. Tokią, kuri nebūtų kaip greitas maistas, pigi ir sintetinė, kurią skaitant kiekviename puslapyje jauti ne autoriaus sielos atspindį, o skambančias monetas – kiekvienas puslapis suka pirmyn autoriaus taksometrą, o tu galvoji, kokiu čia keliu mane veža, ar aš noriu dar juo važiuoti, ar ne per brangiai kainuos… Kai skaičiau gal pirmąjį Haruki Murakami “Prisukamo paukščio kronikų“ leidimą lietuvių kalba, pusę knygos negalėjau atsikratyti minties – ir aš taip galvoju, ir aš tokia pat nenormali, kaip tas šulinyje sėdintis žmogus. Jeigu skaitėte  knygą ir ji paliko kažką širdyje – labas, mes pažįstami.

Reklama

10 comments on “Apie mane keliais žodžiais – daugiau bus paskui

  1. Sveika sugrįžus…gerai, kad rašai.

  2. Jūs nereali 🙂
    Nuostabus blogas 🙂
    Sėkmės Jums ir neišsikvepiančio entuziazmo 🙂

  3. Sveiki, labai sužavėjo jūsų blog’as. Turiu artimą, kuris serga žvyneline, ar įmanoma susisiekti su Jumis, gauti patarimų ar net natūralių priemonių tam gydyti? Labai ačiū

    • Susisiekti – žinoma galima. Jau mąsčiau, kad reikėtų parašyti elektroninio pašto adresą: ramuteudr@gmail.com Papasakosiu ką žinau, negaila, tik nepažadu kad iškart atsakysiu. Išgydyti negaliu, vaistų nekuriu. Medicina šiai ligai efektyvaus vaisto irgi dar nesukūrė, tik slopina simptomus. Jei vasarą palengvėja, tai tam jūsų artimam žmogui nėra geresnio vaisto už saulę. Neseniai su vyru grįžom iš Egipto – jam praktiškai viskas sugijo, dabar iki lietuviškos vasaros norisi kiek įmanoma pristabdyti, nes pavasarį vėl blogės. Mano vyras geria vitaminą D3, jis šiek tiek pristabdo, dėmės lėčiau plečiasi ir ne taip giliai pažeidžia, greičiau sugyja oda saulės gavusi. Sausį, vasarį į Egiptą nepatariu, šalta bus ir saulės mažiau (nebūtinai Egiptas, žinoma, bet kitur toliau, brangiau, ir jūra ten tokia gera – graži ir labai sūri, nedaug nusileidžia Negyvajai savo poveikiu odai). Netobulas mano blog’as – kaip atvira užrašų knygelė. Klystu, taisau, žymiuosi pastabas; savo klaidų nesigėdiju.

  4. Google translation is terrible, yet humorous. But you, come through brightly and clearly. Thank you for sharing your thoughts and reflections, your detailed recipes and research, your philosophy and insights. I see a kindred spirit here, and look forward to coming back to absorb some more.
    Dan

    • Thank you, Dan! Yours words even too much kind for me and very inspiring. I sincerely believe that by sharing information, being nice to each other we all make the world little better… Nice to meet you.
      Ramute

  5. žaviuosi tokiais žmonėmis, nuoširdumas ir atvirumas pačios gražiausios žmogaus savybės!!!!!!!!!!!!!!!!!

  6. labas Ramute,tik siandien jus netycia radau,ieskodama informacijos apie lanolina.isitraukiau i blogo skaityma,taip faina, tiek geros ir naudingos informacijos ir nera jokio seilejimosi 🙂 tikrai- nuostabiai praleistas laikas skaitant 🙂 aciu 🙂
    ramune

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: