Tag Archive | hidrolatas

Pelynų hidrolatas, pagardintas keliomis mintimis apie vandenį

Išties jis, pelynų hidrolatas, visai gardus – ne tokia kartybė kaip arbata ar tinktūra. Arbatinį šaukštelį atskiedusi vandeniu,  kas rytą išgeriu puodelį  kvapnaus, skanaus ir sveiko gėrimo.  Dauguma puikiai žino apie virškinimą gerinantį, tulžies išsiskyrimą skatinantį,  kirmėles varantį pelyno poveikį.  Mąstydama apie tai, kad vanduo ne tik kaupia ir perneša veikliąsias augalo medžiagas, bet kartu […]

Geltonųjų pušų kvapnusis vanduo

  Ir vėl įsimylėjau. 🙂  Taip, pasakosiu apie hidrolatą, bet šis toks puikus, kad ieškau kuo gražesnio pavadinimo.  Lietuvoje gana reta, auginama parkuose ir sodybose kaip dekoratyvus augalas, mano geltonoji pušis (Pinus ponderosa) tapo dar vienu augalų pasaulio brangakmeniu, savo kvapnumu parbloškusiu į nokautą. 🙂 Nuo pat pirmo tyro lašo iki paskutinio pliūpsniuko – visas […]

Siauralapių gauromečių žiedynų ir aviečių lapų hidrolatai. Įvairūs pastebėjimai

Šiemet norėjau fermentuoti gauromečius arbatai (Epilobium angustifolium). Labai patiko skonis, kai pasitaikė proga paragauti puikios kokybės  rankų darbo Nalšios arbatos. Tačiau kai kita aistringa distiliuotoja pasidalino patirtimi apie gėlėmis kvepiantį rausvažiedį eksperimentą alembike – ir man parūpo išdistiliuoti. Tuo labiau, kad arbatai žiedai nerenkami. Gauromečio arbata, Rusijoje vadinta Ivan Chai arba Kapor chai, daugeliui puikiai […]

Apie rugiagėlių hidrolatą

Tai pirmieji asmeniniai įspūdžiai ir rastos informacijos santrauka. Rugiagėlė, lotyniškai Centaurea cyanus, nuo seno žinomas dekoratyvus vaistinis vienmetis arba dvimetis augalas. Hidrolatą gaminau santykiu 1:1. Distiliavau šviežiai surinktus žiedus. Gaminys švelniai balkšvos spalvos, galutinis pH apie 3,8. Pirmųjų lašų buvo apie 6,82. Pradžioje buvo juntamas aštrokas terpeniškas aromatas, paragavus aitrus tarsi apelsino žievelės skonis, tik […]

Atpažinti nepažįstamąjį. Šluotinis sausakrūmis

         Šito augalo šakelių dar būdama visai vaikas parsiveždavau iš miško ir pasimerkdavau. Prisimenu jį nuo neatmenamų laikų, tik nežinojau, kas tai – kaip vadinasi, nuodingas ar naudingas. Dabar miške ieškodama islandinės kerpenos, vėl radau krūmelius. Žali, kvepiantys net tokį vėlyvą rudenį, o  nulaužus šakelę, šviežias kvapas truputį primena juodųjų serbentų lapus. […]